Jobo 30

₁O dabar mane pajuokia vyrai,

amžiumi už mane jaunesni,

kurių tėvų nebūčiau laikęs vertais

šunų, ganančių mano avių kaimenę.

₂Kokia nauda man iš jų rankų stiprumo?

Jų jėgos išsekusios.

₃Neturto ir bado nualinti,

jie graužia sausą ir apleistą dirvą,

₄skinasi balandos krūmuose

ir raunasi karklų šaknų maistui.

₅Išvaryti iš žmonių tarpo,

vejami riksmų tarsi būtų vagys,

₆jie priversti gyventi upės slėnių šlaituose,

žemės urvuose ir tarp uolų.

₇Jie murma krūmuose

ir voliojasi po krūmokščiais,

₈niekšingi bevardžiai klajūnai,

botagu iš šalies išvaryti.

₉Ir štai jie pajuokia mane dainomis;

aš esu tapęs jiems priežodžiu.

₁₀Manimi jie bjaurisi, nuo manęs traukiasi;

net nesidrovi spjauti man į veidą!

₁₁Dievas nuginklavo mane ir padarė bejėgį,

tad jie nebesivaržo mano akivaizdoje.

₁₂Iš dešinės mane užpuola paauglių gauja,

parbloškia ir statosi apgulos pylimus mano žūčiai.

₁₃Jie užkerta man taką,

ir jiems sekasi mane naikinti.

₁₄Jie puola mane tarsi pro išlaužtą sienoje spragą,

ritasi kaip šėlstančios bangos.

₁₅Siaubas mane pribloškia;

mano orumą it vėjas nupučia,

tarsi debesis išnyksta mano gerovė.

₁₆O dabar mano gyvastis baigiasi,

užgriuvo mane skausmo dienos.

₁₇Naktį jaučiu sukant man kaulus,

mane graužiantis skausmas niekada nemiega.

₁₈Jis smarkiai stveria mane už drabužio,

užverždamas apykaklę.

₁₉Jis įstūmė mane į liūną,

su dulkėmis ir pelenais esu sulygintas.

₂₀Šaukiuosi tavęs, bet tu manęs neišklausai;

aš laukiu, bet tu tik pasižiūri į mane.

₂₁Pasidarei man nuožmus

ir vargini savo galinga ranka.

₂₂Pakeli mane ir užsodini ant vėjo,

vėtai mane staugiančioje audroje.

₂₃Žinau, nuvesi mane į mirtį –

į namus, skirtus visiems gyviesiems.

₂₄Bet niekas juk nekelia rankos prieš nelaimės prislėgtąjį,

kai jis šaukiasi pagalbos.

₂₅Argi aš neapverkiau nelaimingųjų,

argi neplyšo man širdis dėl skurdžių?

₂₆Bet kai aš laukiau gero, atėjo pikta;

kai tikėjausi šviesos, atėjo tik tamsa.

₂₇Mano širdis sumišusi ir neranda ramybės;

kasdien mane pasitinka kančios.

₂₈Paniuręs vaikštinėju be saulės;

sueigoje atsistoju ir šaukiuosi pagalbos.

₂₉Pasidariau šakalų broliu

ir stručių draugu.

₃₀Juoduoja ir pleišėja mano oda,

nuo karščio apdegė mano kaulai.

₃₁Mano lyra groja raudas,

o mano birbynė rauda su verkiančiais.